Lietuviški motyvai tatuiruotėse: nuo žalčio iki juostų raštų

Skandinavai savo runas ir Odino varnus pavertė pasauliniu tatuiruočių žanru. Baltiškas paveldas ne mažiau turtingas, tik mažiau atrastas: žalčiai, Perkūno ženklai, kalvių saulutės, šiaudiniai sodai ir juostų geometrija laukia savo bangos, ir Vilniuje ji jau kyla. Šiame gide surašiau realias simbolių reikšmes su istoriniais faktais, techninius sprendimus juodam darbui, dydžius ir kainas.

Ar lietuviai turėjo tatuiruotes

Sąžininga pradėti nuo to, ko nežinome. Tiesioginių įrodymų, kad baltai tatuiravosi, nėra: raštijos iki krikšto neturėjome, o oda archeologiniuose radiniuose neišlieka. 15min kalbintas tatuiruotojas Giedrius Benjaminas argumentuoja paprastai: jei ženklinimasis buvo raiškos forma visur aplinkui, nuo kryžiuočių ir vikingų iki slavų, sunku patikėti, kad Lietuva buvo vienintelė vieta, kur to nebuvo. Jis priduria, kad krikščionybė tokias praktikas atmetė kartu su pagoniškais stabais, todėl atmintis apie jas galėjo būti sąmoningai nutildyta.

Praktiškai tai reiškia, kad baltiška tatuiruotė šiandien nėra tradicijos tęsinys, o naujas jos skaitymas. Ir tai geros naujienos: nesant kanono, dirbame su ornamentu, kalvyste ir mitologija taip, kaip jie realiai atrodo, be prievolės atkartoti nesamą šabloną. Vilniaus tatuiruočių sceną ir jos raidą aprašiau atskirai.

Simbolių žodynas

Žaltys. Šventiausias baltų gyvūnas: namų globėjas, gyvybės jėga, ryšys su protėviais. LRT pokalbyje apie pasaką Eglė žalčių karalienė tautosakininkas Eugenijus Žmuida žaltį vadina chtonišku, tai yra su žeme susijusiu, archajiškiausio kultūros sluoksnio padaru, ir primena, kad dar XIX amžiuje žalčius laikydavo bei šerdavo namuose. Grafiškai tai gyvatės forma su visais jos kompoziciniais privalumais ir dar vienu autentišku sluoksniu. Atskirą tekstą apie jį parašiau čia.

Perkūno ženklai. Griausmo dievo simbolika: segmentinės žvaigždės, ugnies kryžiai, zigzagai, ožio motyvas. Jėgos ir teisingumo kalba su labai stipria geometrine forma, kuri gerai skamba geometrinėje kompozicijoje.

Saulutės ir kryžiai su saulutėmis. Lietuviškų kapinių ir koplytstulpių geležinės viršūnės. Kryždirbystė ir jos simbolika 2008 metais įrašyta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o pati tradicija apibūdinama kaip tautinės ir religinės tapatybės ženklas. Kalvystė davė formas, kurios tatuiruotėje atrodo kaip gotika su pagoniška šaknimi: spinduliai, ūseliai, augalų ir geometrijos derinys viename siluete. Platesnį saulės ir mėnulio simbolikos vaizdą surinkau atskirame tekste.

Sodai. Šiaudiniai geometriniai mobiliai, kabinti troboje. Šiaudinių sodų rišimas 2023 metais taip pat pateko į UNESCO sąrašą, o LRT aprašyme sodas vadinamas visatos modeliu, siejamu su gerove ir apsauga. Iš tos struktūros gimsta tobulos erdvinės kompozicijos: oktaedrai, piramidės, tinklai. Tatuiruotėje sodas veikia kaip ornamentinė mandala su vietine šaknimi.

Juostų raštai. Audimo geometrija: eglutės, žvaigždutės, rombų sistemos, saulučių eilės. Natūralios ornamentinės juostos rankai ar kojai, kurios blackwork technikoje atrodo monumentaliai ir sensta geriausiai iš visų šio sąrašo motyvų.

Rūta. Švelnioji tautinės simbolikos pusė: skaistumo, jaunystės ir gyvybės ženklas, dainose lydintis merginą iki vestuvių. Subtiliai veikia botanikos kryptyje ir puikiai jungiasi su juostos raštu kaip pakartojamas elementas.

Gyvybės medis. Baltų pasaulėžiūros ašis, jungianti šaknis, kamieną ir dangų. Šeimos temai tinka idealiai, o formos logiką aprašiau atskirai.

Gyvūnai. Žirgas stogų šelmenyse ir vestuvių dainose, elnias devyniaragis, meška ir vilkas iš Gedimino sapno. Kiekvienas turi savo atskirą tekstą, o kartu jie sudaro visą baltišką bestiariumą.

Valstybinė heraldika: Vytis ir Gediminaičių stulpai

Du ženklai, kurie pas mane užsakomi dažniausiai iš viso lietuviško sąrašo, ir apie abu verta žinoti tikslius faktus.

Vytis. LRT pokalbyje Heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė pasakoja, kad tai buvo visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tai yra visų joje gyvenusių tautų, herbas, o simbolis susiformavo XVI amžiaus didžiųjų kunigaikščių portretiniuose antspauduose. Pavadinimą Pogonia pirmasis pavartojo lenkų kronikininkas Martynas Bielskis 1551 metais, o lietuviškas terminas Vytis yra gerokai vėlesnis, siejamas su Simonu Daukantu. Railaitė-Bardė Vytį vadina vienu seniausių Europos valstybinių herbų ir aiškina jo turinį: subrendęs valdovas, gebantis ginti savo kraštą kalaviju.

Techniškai tai sudėtingiausia kompozicija visame šiame sąraše: raitelis, žirgas judesyje, kalavijas, skydas su dvigubu kryžiumi ir pakinktų detalės. Mažiau nei 15 cm dydyje detalės susilieja, todėl darau arba stambų darbą ant žasto bei blauzdos, arba supaprastintą siluetą, kuriame lieka tik raitelio ir žirgo linija. Visą techninį gidą surašiau Vyčio tekste.

Gediminaičių stulpai. 15min istorijos skiltis nurodo, kad ženklas atsirado Vytauto valdymo metais, apie 1397, ir iš pradžių buvo jo asmeninis herbas, o monetose pasirodė 1401 iki 1402 metais. Vėliau jis tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir pačios valstybės simboliu. Grafiškai tai priešingybė Vyčiui: trys vertikalūs elementai, kurie veikia bet kokiame dydyje, nuo 3 cm ženklo ant riešo iki pusės nugaros. Todėl stulpai yra vienas dėkingiausių pirmųjų darbų, ir apie juos rašiau atskirai.

Kaip tradicija virsta šiuolaikiniu darbu

Klaida, kurią matau dažniausiai: simbolis nukopijuojamas iš enciklopedijos kaip logotipas. Rezultatas atrodo kaip antspaudas ant odos. Teisingas kelias yra perleisti tradicinį motyvą per gyvą techniką, ir čia veikia penki sprendimai:

• Žaltys blackwork grafikoje: autentiška prasmė, moderni forma, sodri juoda masė
• Juostos raštas kaip ornamentinė apyrankė su dotwork šešėliais, kur taškų tankis kuria gylį
• Perkūno ženklas geometrinėje kompozicijoje su minimalistiniu apvalkalu
• Kalvio saulutė kaip centrinis mandalos tipo elementas ant peties
• Sodo struktūra kaip erdvinė geometrija ant nugaros ar mentės

Techninė pastaba iš praktikos: juostų raštai turi labai tankų ritmą, todėl juos visada perpiešiu, o ne kopijuoju iš audinio nuotraukos. Realiame audinyje linijos storis lygus siūlui, o odoje toks tankis per dešimtmetį susilieja. Sprendimas paprastas: paliekam kas antrą elementą ir kiekvienam duodam bent milimetro oro tarpą. Raštas atrodo lygiai tas pats, bet po dvidešimties metų jis vis dar raštas.

Dydžiai, trukmė ir kainos

Konkretus pavyzdys: juostos raštas aplink dilbį, 6 cm pločio juosta su eglučių ir rombų ritmu, blackwork su dotwork šešėliu. Viena 3 valandų sesija, apie 200 €. Toks darbas gerai gyvena vienas ir vėliau lengvai tampa didesnės kompozicijos pagrindu.

Kam šie motyvai

Trys dažniausi keliai pas mane:

1. Emigrantų ryšys su namais. Baltiškas ženklas kaip nešiojama Lietuva. Nemažai tokių darbų darau atvykstantiems klientams, kurie planuoja sesiją per vasaros ar Kalėdų vizitą.
2. Šaknų paieška. Domėjimasis baltų kultūra, mitologija ir kalba virsta asmeniniu ženklu. Platesnį mitologijos sąrašą surinkau atskirai.
3. Grynoji estetika. Juostų geometrija ir kalvystės formos veikia ir be prasmių sluoksnio, lygiai kaip keltiški ar tribal ornamentai.

Visi trys keliai teisėti: prasmė tatuiruotėje neprivaloma, o baltiškuose ženkluose ji tiesiog jau įausta.

Dažniausios klaidos ir sprendimai

Per tankus raštas mažame dydyje. Sprendimas: retinam elementus ir didinam juostą iki bent 5 cm pločio.

Simbolis be paaiškinimo. Kartais žmogus atsineša ženklą iš interneto paveikslėlio, kurio kilmė neaiški. Sprendimas: kartu patikrinam, iš kur motyvas, ką jis reiškia ir ar nėra painiojamas su svetima simbolika. Aiškus atsakymas į klausimą gatvėje yra dalis gero darbo.

Vytis per mažame formate. Sprendimas: arba einam į 15 cm ir daugiau, arba renkamės supaprastintą siluetą, kuris veikia ir 8 cm dydyje.

Kopija iš muziejaus eksponato nuotraukos. Sprendimas: perpiešiam ranka, pritaikom kūno formai ir linijos storiui. Motyvas lieka tas pats, o darbas tampa tatuiruote.

Kaip tai atrodo pas mane

Dirbu Ministry of Tattoos studijoje, Vytenio g. 13, Vilniaus Naujamiestyje, apie 15 minučių pėsčiomis nuo geležinkelio stoties ir dvidešimt nuo senamiesčio. Studiją pristačiau atskirame tekste. Studija turi galiojantį leidimą higienos pasą, kurio Nacionalinis visuomenės sveikatos centras reikalauja iš visų tatuiravimo paslaugų teikėjų, o dirbame pagal higienos normą HN 117.

Baltišką darbą visada pradedam nuo pokalbio apie tai, kuris sluoksnis tau svarbesnis: prasmė, forma ar abu. Tada eskizą piešiu nuo nulio, remdamasis realiais ornamentų pavyzdžiais, ne interneto klipartu. Mano stiprioji pusė yra blackwork, ir baltiškai geometrijai ši technika tinka geriausiai: sodri juoda masė, švarus kontūras ir negatyvo erdvė, kuri leidžia raštui kvėpuoti.

Eskizas įskaičiuotas į kainą, atsiskaityti gali grynais studijoje arba banko pavedimu. Jei baltiškas ženklas skirtas kitam žmogui, veikia dovanų kuponas: minimali suma 50 €, užsakai Instagram žinute arba telefonu, sumoki grynais studijoje ar pavedimu, atsiimi Vytenio g. 13 arba atsiunčiu, o gavėjas ateina į nemokamą konsultaciją ir motyvą renkasi pats.

Kuris ženklas tau skamba labiausiai: žaltys, juostos raštas ar kalvio saulutė? Parašyk Instagram žinutę @krustowich_ink arba paskambink +370 624 60696, ir susitarsim dėl nemokamos konsultacijos. Per ją suprojektuosim simbolį, kuris gerbia tradiciją ir gyvena šiuolaikiniame kūne, o kainą pasakysiu iš karto pagal startines kainas: mažas baltiškas ženklas dabar telpa nuo 50 €. Daugiau simbolių reikšmių surinkau baltiškų ženklų žodyne.

Šaltiniai: 15min apie tikimybę, kad lietuviai tatuiruočių turėjo ir pagonybės laikais, LRT pokalbis apie žaltį ir pasaką Eglė žalčių karalienė, LRT interviu su Heraldikos komisijos pirmininke apie Vytį, 15min apie Gediminaičių stulpų atsiradimą, UNESCO apie kryždirbystę ir jos simboliką, LRT apie šiaudinių sodų rišimą UNESCO sąraše.